Pantera - Joga

Jogos kryptys

Sportinė joga – tai absoliučiai naujas revoliucinis fizinės kultūros tipas, susidedantis iš tradicinių Rytų disciplinų ir naujo dinamiško požiūrio į padėčių (asanų) atlikimo procesą.

Vakaruose, daugelis įvairiausių jogos mokymų turi labai nedaug, arba visai neturi, nieko bendro su Hinduizmu ir dvasingumu, religine prasme, bet tai puiki fizinės formos ir sveikatos palaikymo priemonė.

Sportinė joga – tai adaptuotų kvėpavimo pratimų (pranajamų), fizinių pratimų, susidedančių iš tam tikrų kūno padėčių (asanų) kompleksas. Tačiau tai nėra sportinio rezultato siekimas, tai kūno tobulinimo ir sveikatinimo procesas, kurio eigoje gaunama kūno, proto ir dvasios pusiausvyra, neįtraukiantis gilių meditacinių technikų, tai ir yra esminis sportinės jogos išskirtinumas.

Sportinė joga yra grindžiama hatha joga, kuri susideda ne tik iš asanų, bet ir pranajamų bei atsipalaidavimo, taip pat naudojant tradicinius sportinius apšilimo ir tempimo pratimus, kurie atliekami, taikant jogos principus.

Sportinė joga naudinga nes tai:

· taisyklingas kvėpavimas;

· sveikas, stiprus, lankstus ir ištvermingas kūnas;

· taisyklinga laikysena;

· ramus protas;

· pusiausvyra tarp kūno, proto ir dvasios;

· pasitikėjimas savimi;

· gera vidaus organų veikla;

· kūno ir proto adaptacija;

· taisyklingo judėjimo ugdymas;

· dėmesio koncentracija;

· gebėjimas atsipalaiduoti.

Terapinė joga - reguliariai lankant jogos užsiėmimus, vyksta organizmo adaptacija (prisitaikymas prie fizinio krūvio). Asanos (pozos, figūros) ir sąmoningos kvėpavimo technikos yra labai stiprūs dirgikliai, veikiantys į visus organizmo sandaros lygius: į visas žmogaus sistemas (virškinimo, kvėpavimo, kraujotakos, nervų, lytinę ir šlapimo, endokrininę); kaulų, audinių, organų, ląstelių ir subląstelinį lygį.Jogos užsiėmimas – tai nuolat tam tikrais intervalais apimtimi ir intensyvumu besikartojantis dirgiklis. Šios praktikos poveikyje vystosi ilgalaikiai adaptaciniai organizmo pakitimai. Pakinta cheminė kaulo sudėtis, išorinė forma, vidinė sandara (kaulai tampa tvirtesni, padidėja jų tankis). Kinta raumenų išorinė forma, padidėja sąnarių judesių amplitudė, normalizuojasi kraujo spaudimas, stiprėja širdies raumuo. Vyksta asmenybės fizinis, protinis ir dvasinis sveikatinimas.

Joga – tai kūno, dvasios ir proto harmonija. Ši senovės išmintis, nutiesia kelią į sveikesnį, laimingesnį ir taikesnį gyvenimą.

Joga gerina kūno laikyseną, lankstumą, plastiškumą bei judesių koordinaciją. Taip pat gerina kraujotaką bei medžiagų apykaitą.
Joga stiprina, maitina ir tonizuoja raumenis, sąnarius, kaulus, vidaus organus. Gerina visus fiziologinius bei neurologinius organizmo procesus. Stiprina endokrininės liaukos veiklą bei organizmo apsaugines funkcijas. Joga padeda atsikratyti daugelio ligų: chroniškų skausmų, depresijos, nerimo ir baimės, skrandžio ir žarnyno sutrikimų. Jogos užsiėmimai reguliuoja kraujo spaudimą, šalina miego sutrikimus, nuovargį, galvos skausmus.
Jūs tapsite sveikesni, energingesni, gracingesni. Organizmas taps atsparesnis ligoms ir stresinėms situacijoms.
Joga Jums suteiks ramybės ir proto koncentracijos, padės pamatyti gyvenimo grožį, labiau pasitikėti savimi ir tapti stipresniu.

Tai visapusiškas ir nuoseklus savo esybės ugdymas. Jogos asanų sistema leidžia išlikti visapusiškai sveikam. Sveikata – daugiau nei fizinė kūno būsena. Mes nesijausime fiziškai sveiki, turėdami dvasinių problemų. Negali būti tik fizinės sveikatos. Sveikata yra pilnatvė, kuri apima ir fizinį, ir dvasinį aspektus. Jei protas bus visiškai pakrikęs ir nestabilus, kūnas negalės būti sveikas, kad ir kaip tobulai galėtumėte atlikti asanas. Sveikata – tai proto būsena, vidinės gerovės jausmas, kuris lemia jūsų sugebėjimą efektyviai funkcionuoti, atlikti darbą bei užsibrėžtas užduotis lengvai ir nedejuojant. Gydymas – tik pavėluota priemonė. Praktikuojant jogą, tampa svarbus ne tik kūno mankštinimas: pasikeičia mitybos įpročiai, atsiranda poreikis nešioti tik švarius rūbus, gyventi švarioje aplinkoje, ji daro poveikį santykiams su aplinkiniais, atsiranda gilesnis savęs ir aplinkinių žmonių supratimas.

PENKI JOGOS PRINCIPAI

1.Tinkami pratimai (asanos).

Asanos (pozos) nuosekliai veikia visas kūno dalis ir sistemas, stimuliuodamos apytaką ir darydamos kūną lankstesnį. Ypač puikus jogos asanų poveikis stuburui. Tinkami pratimai palaiko jo lankstumą ir tvirtumą, taip suaktyvinama apytaka, nervai gerai aprūpinami maistinėmis medžiagomis ir deguonimi, tad kūnas ilgai išlieka jaunatviškas. Sakoma, kad esi jaunas tol, kol tavo stuburas yra lankstus. Be to, asanos stimuliuoja tam tikrus taškus, kurie skatina pranos (gyvybinės energijos) tėkmę kūne. Jogos pozos masažuoja vidaus organus ir gerina jų veiklą. Atliekamos lėtai ir susitelkus, giliai kvėpuojant, tuo pačiu metu ir atsipalaiduojant, asanos kartu yra ir pratimai protui, padedantys gilinti jo koncentraciją.

jogos sistemos asanos yra šios:
1.Sirshasana (stovėsena ant galvos).
2.Sarvangasana (stovėsena ant pečių).
3.Halasana (plūgas).
4.Matyasana (žuvis).
5.Paschimothanasana (lenkimasis į priekį).
6.Bhujangasana (kobra).
7.Salabhasana (skėrys)
8.Dhanurasana (lankas).
9.Ardha Matsyandrasana (pusinis stuburo sukimas).
10.Kakasana (varniukas) arba Mayurasana (povas).
11.Pada hasthasana (lenkimasis stovint).
12.Trikonasana (trikampis).

2.Taisyklingas kvėpavimas (Pranajama).

Pranajama, arba taisyklingas kvėpavimas, įjungia kūno bateriją, esančią saulės rezginyje. Čia saugomos milžiniškos energijos atsargos. Pranajamos kvėpavimo technikos,išlaisvindamos šią energiją, pagyvina kūno ir proto veiklą. Sąmoningai reguliuodami kvėpavimą, gebame gauti ir sukaupti daugiau pranos. Daug pranos turintis žmogus trykšta gyvybe ir stiprybe. Dauguma žmonių kvėpuodami naudoja tik nedidelę plaučių tūrio dalį. Jų kvėpavimas paviršinis, pečiai atsikišę į priekį, krūtinė įdubusi, todėl viršutinė nugaros dalis ir kaklas įsitempę, jie jaučia nuolatinį
deguonies trūkumą. Taisyklingas diafragminis kvėpavimas padeda įveikti įtampą. Pranajama apvalo subtiliuosius energijos kanalus (nadi) ir nervų sistemą,sustiprina protą, pripildo organizmą ramybės ir palaimos. Be to, kvėpavimo pratimai ne tik moko, kaip įgyti daugiau pranos, bet ir kaip ją valdyti, o kartu ir kaip valdyti protą, nes prana ir protas tarpusavyje susiję.

3.Teisingas atsipalaidavimas (Savasana).

Atsipalaidavimas yra gyvybiškai svarbus, palaikant kūno ir proto sveikatą. Praktikuojamas teisingai, jis tonizuoja būtį ir išlaisvina milžinišką energijos kiekį. Šiuolaikiniame kupiname įtampos pasaulyje žmogui labai sunku atsipalaiduoti. Nereikalinga fizinės ir mentalinės įtampa pasiglemžia iš mūsų begalę energijos. Neretai visa tai iššvaistome per kelias minutes, kai užplūsta bloga nuotaika, pyktis, nuoskaudos ar susierzinimas. Tik kelios minutės gilaus atsipalaidavimo nerimą ir įtampą sumažina efektyviau nei valandos neramaus miego.

4.Tinkama mityba.

Jogą praktikuojantys žmonės džniausia sąmoningai pasirenka vegetarinę mitybą. Neperdirbtas, natūralus (pageidautina organinis, neužterštas chemikalais bei insekticidais) šviežias ir saikingas maistas geriau aprūpina organizmą maistinėmis medžiagomis, o produktų apdorojimas, perdirbimas ar ilgas maisto gaminimas šias medžiagas suardo. Visa mūsų planetos gyvybė semiasi energijos iš saulės. Vegetarai maistines medžiagas pasisavina iš aukščiausios grandies maisto grandinėje – iš augalų,kurie energiją gauna tiesiogiai iš saulės. Jogai vartoja tokius maisto produktus,kurie geriausiai veikia kūną ir protą ir kuriuos gaunant mažiausiai kenkiama aplinkai ir kitoms gyvoms būtybėms.

5. Pozityvus mąstymas ir meditacija (Vedanta ir dhjana).

Pozityvus mąstymas ir meditacija – tai efektyvus būdas stresui išsklaidyti bei proto ramybei pasiekti. Kuomet ežero paviršius ramus, tik tuomet galime pamatyti dugną. Todėl tik kuomet protas ramus, nekamuojamas minčių ar troškimų, galima įžvelgti savo tikrąjį „Aš“. Meditacija – menas sutelkti ir nuraminti protą. Kad galėtume medituoti, pirmiausia pozityviu mąstymu ir susikaupimu turime nuraminti protą. Negatyvių emocijų ir minčių kupino proto nuraminti neįmanoma. Sukoncentruodami protą, išskaidome negatyvių minčių bangas. Taip pereiname į meditacinę būseną, leidžiančią intuityviai patirti amžinybę. Tai vidinis, dvasinis potyris, esantis virš ribotos kalbos ir minčių. Jutimai, protas ir intelektas nustoja veikti, ir mes patiriame ramybę, atjautą, džiaugsmą ir supratimą.

Vidinė disciplina.

Pats pirmasis žingsnis jogoje prasideda nuo disciplinos - tai pabrėžia visi dvasiniai mokytojai. Jogos disciplinos pamatas yra taisyklės, vadinamos jama (yama – sanskrito kalba reiškia apribojimą) ir nijama (niyama – pareigos), jos išvalo kūną ir protą, turi būti praktikuojamos žodžiu, mintimi ir veiksmu.

„Jama“ ir „Nijama“ kitaip tariant – tai, ko nedaryti, ir tai ką reikia daryti. Šios taisyklės siejasi su Dešimt Dievo įsakymų krikščionybėje.

Jogos mokytojai pataria nelaukti, kol išsiugdysite šias savybes:

„Jei lauksite, kol įgysite visas šias savybes, tai gali užtrukti ne vieną gyvenimą. Be abejo, nuolatos jas ugdykite, tačiau kartu praktikuokite jogą, nors ir negalėsite to daryti tobulai“. Ugdant discipliną, ji pradės kilti iš vidaus, natūraliai, laikui bėgant tai nebereikalaus ypatingų pastangų, nebereikės naudoti prievartos prieš protą.