Paremk Sporto Klubą "PANTERA" - Skirk 2% savo pajamų mokesčio!!!

Skaitiniai

Lietuvos sporto enciklopedijoje

Džiudžitsu, džiudžitso, Jiu-Jitsu (jap. jiu - minkštas, lankstus, švelnus + jitsu - menas, meistriškumas, žaidimas, metodas), japonų savigynos, kovos sistema, paremta anatominėmis žiniomis. Daugiausia naudojami skausmingi raumenų paspaudimai ir sąnarių išsukimai, ∆ minimas ankstyvaisiais viduramžiais kaip slaptas samurajų ginklas; iki 15 a. mokytis ∆ buvo leidžiama tik samurajų luomo vyrams. 18 a. Japonijoje buvo iki 900 įvairių ∆ m‑lų. Po 1886 Japonijoje paplitus dziudo (supaprastintam ir sutrumpintam ∆ technikos variantui) ∆ liko elitiniu kovos menu. Europoje ∆ paplito po I pasaulinio karo, plačiau pasaulyje - 20 a. 6 d‑metyje. Labiausiai paplitusios ∆ rūšys: kovos būdai, leidžiantys kovoti su keliais ginkluotais ar beginkliais priešininkais (naudojami gynybos elementai: išlaikymai, smaugimas, smūgiai į jautrias kūno vietas); kovos technikos elementai naudojant: tradicinį japonišką kardą (kataną; dar gali būti naudojamas peilis, saja, naginata), keturių dydžių lazdas, įv. ilgių virves (suveržiant kaklą, surišant rankas ar kojas), rankų ir kojų pirštų skausmingus poveikius (laužimus, sukimus).

Neatskiriama ∆ kovos dalis yra kobudo - gynybos veiksmai įvairiais tradiciniais japonų ginklais (lazdomis, virvėmis, sajais, tonfomis ir kt.) nuo ginkluoto užpuoliko, mokymasis naudotis šiais ginklais siekiant veiksmingiau nuo jų apsiginti. ∆ mokomi policijos, specialiųjų tarnybų darbuotojai. Vykdomos kelių rūšių ∆ varžybos; pagrindinės - technikos demonstravimo (demonstruojama įvairi ∆ technika su ginklais ir be jų), laisvojo stiliaus varžybos (kontaktinės dvikovos tarp įv. stilių atstovų). ∆ atstovai užima bene aukšč. vietas laisvojo stiliaus kontaktinėse varžybose (aštuonkampio kovos be taisyklių, bušido, absoliučiajame Eurazijos čempionate Rusijoje, Japonijoje ir kt.). ∆ propaguoja nemažai org‑jų: Tarptautinė džiudžitsu federacija (International Jiu-Jitsu Federation, IJJF), įk. 1977, vienijanti šio stiliaus atstovus visame pasaulyje, Tarptautinė budo federacija (International Budo Federation, IBF), įk. 1960, vienijanti įv. stilių ir kovos rūšių atstovus, 2008 turėjo 25 narius, Tarptautinė kovos meno sąjunga (International Martial Arts Union, IMAU), įk. 1992, vienijanti džiudžitsu, kobudo, karatė džitsu (karate-jitsu), kombat džitsu (combat-jitsu) plėtojančias organizacijas.

LIETUVOJE ∆ ėmė populiarėti po I pasaul. karo. Nuo 1930 ∆ buvo dėstomas Kauno aukštesniojoje policijos m‑loje kaip privaloma disciplina. 1936 išleistas ∆ vadovėlis. Vėliau, iki 1989, ∆ buvo primirštas ir jį kultivavo tik pavieniai asmenys. Nuo 1989 ∆ atgaivinamas, rengiami seminarai, 1991 įvyksta pirmosios ∆ varžybos Lietuvoje. 1994 įkuriama Lietuvos džiudžitso ir kobudo federacija
(LDKF). Fed‑jos tikslas - propaguoti džiudžitsu organizuojant ir rengiant seminarus, varžybas. 1997 Marijampolėje surengtos technikos demonstravimo varžybos, 1998 Šiauliuose - kontaktinių kovų čempionatas. 2008 pasaulio braziliškojo džiudžitsu vicečempionu tapo S. Grečicho, pasaulio jaunių čempione - D. Obelnytė.

2008 buvo ~ 800 atestuotų narių, veikė 8 ∆ kultivuojantys sporto klubai - LDKF nariai: Šakių ∆ SK Ošimas (prez. V. Smirnovas), Kauno ∆ klubas (prez. E. Štarevičius), Jurbarko ∆ SK Pantera (prez. M. Smirnovas), Kauno policijos SK Aras (prez. O. Sitnikovas), Vilniaus VšĮ Kumite (prez. V. Polončuk), Marijampolės ∆ klubas Drakonas (vad. R. Kazelis), Vilniaus ∆ klubas (prez. A. Grigaitis), Šilutės SK Vanagas (prez. R. Lukošius). Žymiausieji Lietuvos ∆ atstovai, treneriai: V. Smirnovas (LDKF viceprezidentas), R. Kazelis (LDKF v‑bos narys), V. Polončuk, M. Smirnovas (LDKF v‑bos narys), V. Atmanavičius (kombat džitsu treneris).

LDKF prez. O. Sitnikovas (nuo 1994).

Olegas Sitnikovas

 2009-04-22 d. “Šviesa"

Vienintelė jogos ideologija – sveikata ir gyvenimo džiaugsmas

“Šiais laikais retas gali pasigirti esąs visiškai sveikas ir gyvybingas kaip vaikystėje. Į savo fizinio kūno sveikatą mes žiūrime kaip į savaime suprantamą dalyką ir netgi ja piktnaudžiaujame. Daug laiko praleidžiame patalpose, be šviežio oro ir saulės spindulių, sėdime, kramsnojame bet ką, nerandame laiko pasimankštinti, pajudėti, giliau atsipalaiduoti. O jeigu kūnas ima skųstis, griebiamės vaistų, slopinančių signalus, perspėjančius apie organizmo bėdas, ir niokodami natūralias kūno sveikatos atkūrimo sistemas. Joga priverčia šias natūralias sistemas vėl veikti subalansuotai, ji gali padėti atgauti sveikatą net po daugelio nesveikos gyvensenos metų, kai mus jau kamuoja įtampa, nuovargis, padidėjęs kraujospūdis, nemiga, reumatas… Yra daugybė jogos rūšių, kiekvienas gali rasti sau tinkamą”, - sako jogos treneris M. Smirnovas.
Prieš keletą mėnesių Jurbarke pradėtus rengti jogos užsiėmimus lanko apie 15 moterų. Įvairaus amžiaus, bet visos užsiėminėja toj pačioj grupėj, nes rezultato čia siekiama tik dėl savęs, o ne dėl kovos, lenktyniavimo.
Žmoguje svarbūs trys elementai – kūnas, dvasia ir protas, bet kartais jie veikia atskirai, o joga moko juos sujungti. “Žmogus dažnai pats sau prieštarauja. Pavyzdžiui protas ir dvasia sako, kad reikia atsisakyti žalingų įpročių, o kūnas tam priešinasi. Sveikatą dažnai siejame tik su kūno sveikata, o juk ji labia priklauso nuo mūsų dvasinio gyvenimo. Žinoma mūsų pasaulyje sunku išvengti nervinimosi, pykčio, bet joga padeda lengviau išgyventi stresus, depresijas, isterijas”, - teigia jogos mokytojas.
Kartais žmonės sieja jogą su ideologiniais dalykais, todėl ją neigia. “Joga nėra realigija, tai tik būdas pažinti save ir suderinti kūno, proto ir dvasios poreikius. Vienintelė jogos ideologoja – kad būčiau sveikesnis, kad gyvenimas man teiktų džiaugsmo, - tvirtina M. Smirnovas. – Žinoma, nusprendus lankyti jogos užsiėmimus, reikėtų pasidomėti, kas juos veda, pasiklausti, kam tas žmogus atstovauja ir ką propaguoja.”
 Svarbią vietą jogos praktikoje užima fiziniai pratimai, vadinami asanomis. Kuo jie skiriasi nuo paprastos mankštos, kuo joga pranašesnė prieš kitus fiziškai aktyvaus gyvenimo būdus? “Mankšta su tam tikru, specialiu kvėpavimu yra joga. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad tai labai keistų fizinių pratimų rinkinys, kuris padeda išlaikyti liesą ir lankstų kūną. Bet po kurio laiko kiekvienas, nuolat užsiimantis joga, pajunta, kaip subtiliai keičiasi jo požiūris į gyvenimą, - aiškina Mindaugas ir teigia, kad kiekviena asana atlieka tam tikros kūno dalies gydomąją veiklą. – Neįrodinėju jogos naudos ar pranašumų, nes kiekvienas žmogus turi galimybę pasirinkti, bet kai manęs kas klausia patarimo, patariu rinktis jogą – prieš daugiau nei penkis tūkstančius metų Indijoje atsiradusią kūno, proto ir sielos tobulinimo sistemą.”
M. Smirnovas sako, kad jis mokėsi ir toliau mokosi, nes jogoje visą laiką yra galimybių tobulėti. Nuolat užsiėminėjant, joga tampa gyvenimo būdu. Kauno jogos namuose ir Lietuvos jogos federacijoje Mindaugas dalyvauja įvairiuose jogos seminaruose, bendrauja ir su kitais jogos instruktoriais dalijasi patirtimi ir naujovėmis.
 “Asanoje svarbūs trys dalykai – įėjimas į asaną, buvimas joje ir išėjimas. Įeidamas į asaną susikaupi, kvėpuoji. Viskas daroma ramiai, lėtai. Asanos atliekamos tol, kol kūnas tam neprieštarauja, jokios prievartos būti negali” – aiškina M. Smirnovas.
Tyliai skambant ramiai muzikai prasideda jogos pratybos. “Muzika svarbu, ji turi skleisti ramybę, o ne agresiją – metalas čia netiks”, - sako Mindaugas. Pirmiausia daromi pratimai, kad sušiltų raumenys. Paskui – kvėpavimo pratimai. Paprastai mes kvėpuojame kitaip, o specialus jogos kvėpavimas papildo kūną energija ir padeda kontroliuoti protą, suteikia šviežumo ir ramybės pojutį. Praktikuojant pozityvų mąstymą ir meditaciją, padidėja koncentracija, proto aiškumas ir galia.
Po to atliekamas specialus pratimų kompleksas, vadinamas “Saulės pasveikinimu”. Jogą rekomenduojama daryti lauke, saulės šviesoje, bet pratimų pavadinimas yra ir simbolinis. Saulė – tai šviesa, šiluma, gėris, “Saulės pasveikinimo” pratimai nuteikia gėriui ir ramybei.
Galiausiai jogos pratybų lankytojos atlieka asanas – kiekviena pagal savo pajėgumą, įsiklausydama į savo kūno ir vidinį balsą. Visas jogos užsiėmimas trunka apie pusantros valandos.
M. Smirnovas sako, kad į jogos pratybas galima ateiti be jokio fizinio pasiruošimo, be jokių išankstinių treniruočių. “Tuo labiau reikėtų ateiti, jei žmogus niekada nėra mankštinęsis, jei jaučiasi nejudrus ir nelankstus – tuomet daugiau galimybių tobulėti. O kolektyve mankštintis smagu, kai kuriems – lengviau prisiversti pradėti judresnį gyvenimą”, - teigia jogos treneris.
Nors jogos pratybose nėra lenktyniavimo momento, žmogui, ko gero, įgimta lenktyniauti, parodyti savo sugebėjimus. M. Smirnovas pasakojo, kad gegužės mėnesį Kaune pirmąkart Lietuvoje vyks jogos gimnastikos varžybos.

 Danutė Karopčikienė  

18 dvasinio tobulėjimo dėsnių
Kada dėmesys skiriamas dvasiniam aspektui, atsiranda atsakomybės, atjautos jausmai. Dvasinis pradas stiprina jus, padeda išlipti iš apribojimų, kuriuos sukelia priklausomybės įvairioms religijoms, tautybėms.

Kaip plėsti savo suvokimą, kaip padėti sau ir kitiems žmonėms? Kokie yra pagrindiniai dvasinės raidos principai?
1. PASITIKĖJIMAS

Pirmasis žingsnis pasitikėti savimi. Tam kliudo abejonės, reikia jas paleisti, suprasti jų prigimtį. Mes abejojame dėl teigiamų dalykų, o dėl neigiamų dažniausiai ne. Pavyzdžiui, jei kas nors sako: „Aš labai tave myliu“, atsakome: „Ar ištikrųjų, ar tai tiesa?“. Tačiau jei mums sako: „Aš nekenčiu tavęs“ mes neperklausiame: „Ar tu tuo įsitikinęs?“.

Turime suprasti, kad mūsų abejonės – tai nepasitikėjimas teigiamu ir pasitikėjimas neigiamu. Taigi, jei kyla abejonės, reiškia kalba eina apie kažką teigiamą. Šiame kontekste abejonės duoda jums galimybę judėti pirmyn. Aš nesakau jums atmesti šalin savo abejones. Juk abejonės tuo didesnės, kuo daugiau jūs galite! Atsiduokite joms 100 %. Jūsų abejonės padės jums. Kai tik jūs perlipsite per savo abejonių užtvarą, jūs greitai pajudėsite į priekį.
2. NUSTOKITE SMERKTI, PEIKTI SAVE IR KITUS

Sekantis žingsnis nustoti smerkti kitus žmones ir save patį. Dvasinis kelias – tai kelias į save, o kada esame pagauti noro save peikti, neleidžiame sau priartėti prie savęs paties. Tai atrodo neįdomu. Be šito sąmoningo judėjimo savęs link, link savo dvasinio prado, jūs automatiškai judėsite į materialinę pusę. Džiaugsmas, kurį gaunate iš materialių malonumų pasaulio, greit nusibosta. Džiaugsmas, kurį gaunate iš dvasingumo, pakylėja jus. Jūs rasite neigiamų bruožų savyje, tačiau nebūtina smerkti save už tai. Kiekvieną kartą, kada jūs peikiate save, neišvengiamai persimetate ant kitų, kadangi sunku ilgai smerkti tik save – visada atrasite priežasčių, kad apkaltintumėt kitus. Tai pagimdo neapykantą. Ir atvirkščiai, peikdamas kitą žmogų, jūs vėl pasiruošiat peikti save. Jei aplink tiek daug smerkimo bei peikimo, tai mažina sąmoningumą. 
3. GIRKITE SAVE IR KITUS

Trečias žingsnis – girti save ir kitus. Girti kitus – tai sekantis žingsnis po to, kai jūs išmoksite jų nepeikti. Pagyrimas uždega dvasią, o dvasingumas pakylėja jus, taip pat ir kitus žmones bei visą aplinką. Kada jūs giriate save arba kitą viduje jūsų susidaro pilna džiaugsmo erdvė.

Jeigu jūs pats galite pagirti save, tai jums ir nebereikalingas kitų pagyrimas. Dažnai galvojame, kad, girti save tai, „EGO“ pasireiškimas, tačiau ištiktųjų EGO niekada negiria pats savęs. Greičiau jis lauks ir tikėsis pagyrimo iš aplinkinių.

Supraskime, bet koks pagyrimas vienaip ar kitaip kyla iš Dieviškumo. Pavyzdžiui, jei sakote, kad jūsų gražios akys, tai kas gi jas sutvėrė? Bet koks pagyrimas priklauso Dieviškumui, Kūrėjui. Pats gyrimo aktas praplečia sąmonę. Kažkas viduje mūsų atsiveria. O peikimas, atvirkščiai, mažina sąmoningumo lygį. Nuo to momento, kada suprasite, jog dvasinio potencialo augimas – tai sąmonės plėtimas, jau nebenorėsite grįžti prie peikimo. Nuoširdžiai pagirkite kitą ir stebėkite, kaip jūs patys tada jausitės.
4. NUOŠIRDUMAS

Būkite visada nuoširdūs, neapgaudinėkite patys savęs ir nebandykite apgaudinėti kitus. Jūs esate dvasiniame kelyje ne dėl ko nors kito. Dvasiniai ieškojimai be nuoširdumo nieko neverti. Jie neduos jokios naudos. O kada tai vyksta nuoširdžiai – ateina ramybė, laimė ir džiaugsmas – geriausia, ką tik galima pajausti šiame pasaulyje.
5. ATSAKOMYBĖ

Dvasinis kelias – tai ne bėgimas nuo atsakomybės, bet priėmimas jos sau. Kuo daugiau atsakomybės imatės savo gyvenime, tuo labiau augate savo kelyje. Jei jūs skundžiatės sunkumais, jų skaičius tiktai augs. Žmonės klaidingai mano, kad dvasinių priesakų laikymasis, tai bėgimas nuo sunkaus darbo. Atvirkščiai, būtent dvasiniame kelyje reikia veikti energingai ir efektyviai.
6. LEISKITE PRAEIČIAI IŠEITI

Šeštoji nuoroda tai – gebėjimas paleisti praeitį. Žiūrėkite į praeitį kaip į sapną. Taip jūs galėsite grįžti į dabarties momentą. Jūs suprasite, jog nebūtina dėti pastangas, kad būtumėte dabarties momente. Tą akimirksnį, kada jūs paleidžiate praeitį, jūsų protas pats grįžta į dabartį. Dabarties momente dvasia visada yra čia, ir užtenka kibirkštėlės, kad ji užsiliepsnotų. Kada jūs prilimpate prie praeities, jūsų fakelas pasidengia suodžiais. Būkite dabarties momente ir nupūskite šalin praeities suodžius!
7. PRIĖMIMAS

Jūs turite mokėti sukurti  aplink save harmoningą atmosferą. Jūs galite manyti, kad jūsų aplinka sukuria jus, tačiau ištiktųjų jūs kuriate savo aplinką. Jūs turite suvokti – kas yra – tai neišvengiama. Priėmimas to, kas yra, turi dvi puses.

Pirma: priimti, kad esamas momentas – neišvengiamas. Tai įvyko taip, kaip įvyko. Jeigu jūs norite, kad būtų kitaip situacija gali pasikeisti tik sekantį momentą. Tiktai tada, kai priimate tai kas yra, ateina ramybė ir jūs ištiktųjų galite kažką pakeisti.

Antra – priimti kitus žmones tokiais, kokie jie yra. Kaip jie besielgtų, suvokite, kad tai pats geriausias variantas iš visų, kuriuos jie gali pasiūlyti jums šiuo momentu. Analizuokite. Ieškokite galimų paaiškinimų jų veiksmams. Ir tuo pačiu laiku prisiimkite sau atsakomybę už savo pateis veiksmus. Šiuo atveju priėmimas tampa evoliuciniu, o jūsų aplinka – harmoninga.
8. MIRTIES NEIŠVENGIAMUMO SUVOKIMAS

Tai yra supratimas, kad mes visi vieną kartą mirsime. Kadangi mūsų viduje yra kažkas tokio, kas nemiršta, mes negalime pilnutinai suvokti mirties realybę, mirties faktą. Mirties neišvengiamumo suvokimas gali mus grąžinti į dabarties momentą. Šis suvokimas gali mus išvesti už menkaverčių pagundų ribų, kurios atitolina mus nuo dabarties. Kada ateina suvokimas, kad tikrai kada nors mirsime, ateitis nustoja būti mums prieglobsčiu.
9. GYVENIMO NEPASTOVUMAS

Tai nepastovumas, kitimas visko, kas egzistuoja dabarties momente: nepastovumas situacijų, aplinkybių, emocijų ir žmonių, esančių aplink mus. Supratimas, kad visa tai nepastovu, didina jūsų dvasinį potencialą. Jūs galite veikti su didesne energija, entuziazmu ir jėga. Kartais pagalvojame, kad pripažinus viską nepastoviu, mes sumažinsime savo entuziazmą ir pasidarysim apatiški. Tikrai ne! Teisinga nepastovumo suvokimas uždega dvasią. Tada jaučiate pakilimą, esate entuziastingi ir aktyvūs.
10. PASITIKĖJIMAS

Pasitikėkite Aukščiausiu Protu, kuris sukūrė visa, kas egzistuoja: nuo kosminių reiškinių iki genų, atomų ir molekulių tarpusavio sąveikos. Paprasčiausias elektronų išsidėstymas daro kažką tai gėle, kažką tai akmeniu, kažką tai auksu, o kažką tai anglimi. Mes turime matyti visame kame bendrą pagrindą, aukščiausio proto pasireiškimą, pasaulio kūrinijos vienybę. Suvokite, kad visa tai – gyva. Mes negalvojame apie visatą, kaip apie gyvą kūriniją. Visur mes matome tiktai materiją, mūsų akyse atsispindi tiktai materialūs objektai. Mes dažnai žiūrime į visatą kaip į kažką negyvą. Grynoji sąmonė, kurios dalimi esate jūs ir bet koks kitas žmogus – gyva. Supratimas, priėmimas ir pasitikėjimas aukščiausiu protu, kuris sukuria ir išsaugo viską šiame pasaulyje – toks 10-asis dvasinės raidos dėsnis.
11. GYVENIMO VIENINGUMAS (VIENOVĖ)

Kada žmogaus protas yra streso ir įtampos būsenoje, jis vertina, smerkia, jam patinka viena, nepatinka kita, jis pastato užtvaras. Ir tokiu būdu jis tartum išmeta save patį iš gyvenimo srauto. Tą išmetimą vadinkime atsiskyrimu, tačiau šis atsiskyrimas tik sąlyginis. Neįmanoma atsiskirti nuo gyvenimo. Jei iš apskritimo išimsime jo dalį – apskritimo nebeliks. Įsisąmoninkite, kad jūs – egzistencijos dalis, dalelytė dieviškumo – vienijančios jėgos, kuri yra visa ko, visos visatos pagrindas.
12. JŪSŲ PRIGIMTIS – MEILĖ IR RAMYBĖ

Kada jūs suvokiate visatos vieningumą, jums nebereikia pastangų, kad pamiltumėte kitus. Meilė – jūsų prigimtis. Meilė – tai ir yra jūs. Ir nėra nieko apart meilės. Suvokite, kad meilė – tai ne veiksmas, kurį jūs atliekate, ne moralinis įsipareigojimas, kurį jūs privalote vykdyti. Suvokite, kad jūs egzistuojate meilėje, kaip ir visi kiti. Žinokite, kad ramybė – jūsų prigimtis. Bet kurį momentą, bet kurioje vietoje, jūs galite tiesiog atsisėsti ir paleisti viską, žinant, kad jūsų viduje yra ramybė, švari erdvė, bekraštė ir gili. Ši vidinė erdvė ir yra jūsų tikrasis „Aš“. Kada jūs jaučiate tai, jūs esate kontakte su savo dvasiniu potencialu.  Šanti – tai ramybė. Sakome: „Aš atėjau iš Šanti. Aš esu Šanti. Aš gįšiu į Šanti. Šanti, taika, ramybė – tai mano prigimtis ir mano tikslas. Aš – ramybė ir taika. Aš – erdvė. Aš – meilė.“ Šis vidinis teigimas daro jus ieškančiu.

Suvokite, kad jūsų prigimtis yra meilė ir ŠANTI – tai yra 12-oji dvasinės raidos nuoroda.
13. PUSIAUSVYRA

Reikia, būtina - visada būti pusiausvyroje tarp aktyvumo ir poilsio, tarp tylos ir kalbėjimo, tarp išorinio pasaulio malonumų ir grįžimo į save. Jeigu jūs esate tyloje visą savo gyvenimą, neištaręs nei žodžio, tai dar nereiškia, kad jūs gyvenate dvasinį gyvenimą. Jūs apdovanotas kalbėjimo dovana. Jums skirti talentai ir gabumai. Teisingai naudokitės viskuo, kuo esate apdovanoti ir raskite pusiausvyrą per meditaciją ir savo sąmonės atvėrimą.
14. SUPRATIMAS, SAVIMONĖ

Pradėkite nuo suvokimo savo kūno pojūčių, savo odos po rūbais, savo raumenų ir savo nervų po savo oda, o po to ir savo kaulų. Nebūkite nedėmesingu gyvenimui, tarytum gyvūnai, kurie tik ėda, geria ir miega. Stebėkite ir suvokite kiekvieną savo pojūtį. Čia labai svarbu suvokimo gilumas. Suvokę savo nuosavą kūną, jūs artėjate prie suvokimo dvasios, kuri skiriasi nuo kūno.
15. BEAISTRIŠKUMAS IR BRANDA

Gilus suvokimas ateina su branda arba, kitu atveju, su beaistriškumu. Branda ir beaistriškumas ateina kartu. Brandos nebus, jei jumyse nebus beaistriškumo. Beaistriškumą kartais supranta kaip pasyvumą, proto bukumą. Kartais beaistriškumui pripaišo svetimumo, abejingumo atspalvį. Taip nėra! Beaistriškume jūs esate sąmoningi, jūs bendraujate su savimi pačiu. Brandoje nėra karštligiškumo. Brandoje yra tik karališkos vertybės pajautimas, laisvė, supratimas, slėpinys.
16. GROŽIO SUPRATIMAS

Tai supratimas Visatos grožio, grožio kiekviename žmoguje, savo vidinio grožio, suvokimas, kad grožis yra dvasios prigimtis. Protas seka gražumą, vertina gražumą, tačiau yra didelis skirtumas tarp grožio pajutimo ir noro jį valdyti. Norėdami užvaldyti grožį, mes prarandame beaistriškumą.  Žinokite, kad tiktai dvasingumas turi grožį. Tik dvasinis pradas. Jei kas nors yra gražus, tai tik todėl, kad jame yra dvasia. Miręs kūnas neturi grožio. Skirdami grožį dvasinėms, o ne materialinėms vertybėms, mes toliau einame dvasinės raidos keliu.
17. NUSILENKIMAS IR GERBIMAS

Suprasdami grožį, lenkiamės jam dievinam jį. Nusilenkimas ir dieviška pagarba viskam, kas yra visatoje – kaip dieviškumo apraiškai – tai dar vienas dvasinės raidos dėsnis. Gerbkite visa, kas yra pasaulyje. Pagarba – tai kažkas daugiau, negu emocija, - tai nusiteikimas. Toks nusiteikimas liudija apie harmoningą gyvenimo supratimą. Kada prote yra pagarba ir meilė, ateina garbinimas. Kada yra garbinimas, protas 100% yra dabarties momente, atsiranda šventas virpulys. Jūs negalite nemylėti kažko tai, kartu žinodami, kad tai yra šventa, ir jūs negalite nejausti meilės ir nelaikyti to šventu. Šventas virpulys iššaukia sąmonės budrumą. Tada ateina suvokimas.
18. GYVENIMAS AMŽINAS

Paskutinis dvasinės raidos dėsnis – suvokimas, kad gyvenimas amžinas. Tai prieštarauja manymui, kad viskas baigiasi, taip pat ir gyvenimas. Dabar mes sakome – gyvenimas amžinas ir su juo nieko negali atsitikti. Tiesa visada prieštaringa.

ŠRI ŠRI RAVI SANKARAS